Domeno vardo istorija

Jūs kiekvieną dieną juos įvedate net nesusimąstydami: weboke.nl, wikipedia.org, google.com. Tačiau iš kur iš tiesų atsirado toks domeno vardas? Kas sugalvojo, kad kompiuteriams reikia suteikti vardą, kuris plėtinys buvo pirmasis ir koks domeno vardas buvo pirmasis visame pasaulyje? Šiame straipsnyje nusivesime Jus nuo telefono ant stalo Kalifornijoje iki daugiau nei 400 milijonų domenų, kurių yra šiandien. Pakeliui sutiksime alaus bokalo padėkliuką, kompiuterį, didumo tokio kaip šaldytuvas, ir nyderlandietį, kuris rankomis užregistravo dešimt tūkstančių domenų.

Prieš atsirandant domeno vardui: vienas sąrašas visam internetui

Aštuntajame dešimtmetyje interneto dar nebuvo. Egzistavo ARPANET, kelių dešimčių universitetų ir JAV gynybos ministerijos kompiuterių tinklas. Kiekvienas kompiuteris turėjo numerį, o kadangi niekas negali atsiminti numerių, jiems buvo suteikti ir vardai. Šie vardai buvo saugomi viename tekstiniame faile: HOSTS.TXT.

Šį failą tvarkė Elizabeth „Jake“ Feinler ir jos komanda iš Network Information Center prie SRI Kalifornijoje. Jei norėdavote prijungti naują kompiuterį ar pakeisti vardą, darbo valandomis paskambindavote į NIC, o Jake ar jos kolega įrašydavo tai į failą. Po to kiekvienas tinklo kompiuteris turėdavo iš naujo atsisiųsti visą failą. Kol kompiuterių buvo vos keli šimtai, tai puikiai veikė. Apie 1983 metus kompiuterių buvo tiek daug, kad failas keitėsi beveik kasdien, vardai pradėjo kirstis vieni su kitais, o vien jau failo atsisiuntimas užimdavo didelę tinklo srauto dalį.

1983 metai: Paulas Mockapetrisas nubrėžia medį

Sprendimą pasiūlė Paulas Mockapetrisas, University of Southern California tyrėjas. 1983 metų lapkritį jis aprašė domenų vardų sistemą (Domain Name System) dviejuose dokumentuose, RFC 882 ir RFC 883. Jo kolega Jonas Postelas, kuris tvarkė interneto numerius ir vardus, buvo paprašęs jo sujungti penkis konkuruojančius pasiūlymus į vieną sistemą.

Mockapetriso idėja iš tiesų labai paprasta: vietoj vieno sąrašo, kurį turi tvarkyti visi, sukuriamas medis. Viršuje yra šaknis, žemiau jos plėtiniai, o po kiekvienu plėtiniu vardai. Kiekviena šaka atsako už savo dalį. Palyginkite tai su pašto adresu: šalis žino, kuris miestas, miestas žino, kuri gatvė, gatvė žino, kuris namas. Niekam nereikia žinoti visų pasaulio adresų, o paštas vis tiek pasiekia adresatą. Šią sistemą naudojame iki šiol, kasdien atliekant milijardus užklausų. Vien tik .nl plėtinio administratorius SIDN kasdien atsako į maždaug keturis milijardus užklausų.

Po metų keturi Berklio studentai parašė pirmąją programinę įrangą, kuri šią sistemą iš tiesų įgyvendino, BIND. Vėlesnė jos versija iki šiol veikia didelėje dalyje visų pasaulio vardų serverių.

1985 m. sausio 1 d.: pirmieji plėtiniai

Kuris plėtinys buvo pirmasis? Tai lygiosios. 1985 m. sausio 1 d. vienu metu pradėjo veikti pirmieji septyni plėtiniai: .com, .net, .org, .edu, .gov, .mil ir .arpa. Vardai buvo nustatyti metais anksčiau dokumente RFC 920, o sugalvojo juos Jake Feinler komanda: .com skirtas įmonėms (commercial), .org organizacijoms, .edu universitetams, .gov JAV vyriausybei, .mil kariuomenei. Tai buvo 1985 metai, ir internetas vis dar buvo toks amerikietiškas, kad niekam nekilo keistumo jausmas, jog „vyriausybė“ tiesiog reiškė JAV vyriausybę.

Tik 1988 metų lapkritį atsirado aštuntasis plėtinys, .int, NATO prašymu. Po to dvylika metų nieko nekeitėsi.

1985 m. kovo 15 d.: symbolics.com, pats pirmasis

O dabar klausimas, kurį visi nori žinoti: koks domeno vardas buvo pats pirmasis? Tai symbolics.com, užregistruotas 1985 m. kovo 15 d. įmonės Symbolics iš Keimbridžo, Masačusetso valstijoje. Symbolics gamino vadinamąsias Lisp mašinas, kompiuterius, skirtus dirbtinio intelekto tyrėjams. Tokia mašina buvo maždaug šaldytuvo dydžio. Įdomi detalė: jų kompiuteriai sukūrė animaciją keliems „Star Trek“ filmams, o romane „Jurassic Park“ ši įmonė yra minima.

Kaip tai buvo neeilinis įvykis, matyti iš tolesnio tempo. Per visus 1985 metus iš viso buvo užregistruoti tik šeši .com domenai: po Symbolics sekė bbn.com (balandžio 24 d.), think.com (gegužės 24 d.), mcc.com (liepos 11 d.), dec.com (rugsėjo 30 d.) ir northrop.com (lapkričio 7 d.). 1986 metais atsirado dideli vardai: xerox.com, hp.com, ibm.com, sun.com, intel.com ir att.com. Apple užregistravo apple.com 1987 m. vasario 19 d., Microsoft prisijungė tik 1991 m. gegužės 2 d., amazon.com atsirado 1994 m. lapkričio 1 d., o google.com 1997 m. rugsėjo 15 d. Įdomu tai, kad facebook.com jau egzistavo nuo 1997 m. kovo 29 d., aštuoneri metai prieš tai, kai jį nupirko Facebook. 1992 metais, praėjus septyneriems metams nuo pradžios, .com domenų dar nebuvo nė 15 000. Dabar jų yra daugiau nei 166 milijonai.

Pati įmonė Symbolics jau seniai nebeegzistuoja, tačiau domeno vardas tebeegzistuoja. 2009 metų rugpjūtį symbolics.com buvo parduotas domenų vardų investuotojui ir iki šiol veikia internete kaip mažas paminklas.

Dėl išsamumo: skandinavai su nordu.net tvirtina turintys seniausią pasaulyje domeno vardą, nes jis egzistavo jau 1985 m. sausio 1 d. Tačiau tai buvo diena, kai buvo sukurti patys plėtiniai, o nordu.net buvo tinklo mazgo pavadinimas, o ne įprasta registracija. Symbolics.com yra pirmasis domeno vardas, kurį įmonė iš tiesų užsisakė ir gavo.

Ir kiti plėtiniai turėjo savo pirmtakus. 1985 m. balandžio 24 d. penki universitetai vienu metu gavo .edu vardus (berkeley.edu, cmu.edu, purdue.edu, rice.edu ir ucla.edu), 1985 metų birželį css.gov tapo pirmuoju valdžios vardu, o 1985 m. liepos 10 d. Mitre užregistravo pirmąjį .org vardą: mitre.org.

Alaus bokalo padėkliukas Amsterdame: kaip šalys gavo savo plėtinius

Visi šie plėtiniai buvo amerikietiški. Matematikos ir informatikos centre (CWI) Amsterdame Teusas Hagenas ir Pietas Beertema tai laikė kiek keistu dalyku. 2026 metais Hagenas pasakojo NOS, kaip viskas vyko: jiems .edu, .gov ir .com atrodė per daug amerikietiški, todėl ant alaus bokalo padėkliuko jie nubraižė plėtinius .nl ir .be, remdamiesi šalių kodais ant automobilių numerių. Kadangi Vokietija savo numeriuose naudojo tik vieną raidę (D), o to buvo per mažai, jie pasirinko dviejų raidžių sistemą. „Ant kiekvieno sunkvežimio matau savo parašą“, iki šiol su pasididžiavimu sako Hagenas.

Oficialiu pagrindu tapo jau egzistuojantis ISO dviejų raidžių šalių kodų sąrašas. Jonas Postelas skyrė šalių plėtinius pagal paprastą taisyklę: kas pirmasis rimtai paprašė savo šalies plėtinio ir buvo pasirengęs už jį atsakyti, tas jį gaudavo. Taip per kelerius metus buvo padalintas visas pasaulis, be jokios sutarties, be jokio susitikimo, vien el. paštu.

Popieriuje pirmasis šalies plėtinys buvo .us, sukurtas 1985 m. vasario 15 d. Po jo 1985 m. liepos 24 d. atsirado .uk ir .gb (britai savo tinkle jau naudojo „uk“ ir nenorėjo pereiti prie oficialaus kodo gb, todėl jis niekada ir nebuvo naudojamas), 1985 m. spalio 24 d. .il, skirtas Izraeliui, ir 1986 m. kovo 5 d. .au, skirtas Australijai. Tačiau šie pirmieji plėtiniai buvo riboti arba dar iš tiesų nenaudojami. Pirmasis šalies plėtinys, kuris iš tiesų pradėjo veikti už Jungtinių Valstijų ribų, buvo .nl.

1986 m. balandžio 25 d.: Nyderlandai gauna .nl

1986 metų pavasarį Pietas Beertema, CWI sistemų administratorius, parašė oficialų prašymą Jonui Posteliui. Jis tikėjosi ilgos procedūros. Po dviejų savaičių atėjo atsakymas, kuris reiškė: patvirtinta, galite pradėti. Paties Beertemos žodžiais, jis buvo „iš tiesų priblokštas“. Postelas dar pridūrė, kad jis buvo pirmasis, užregistravęs nacionalinį plėtinį. 1986 m. balandžio 25 d. .nl tapo realybe.

1986 m. gegužės 1 d. Beertema užregistravo pirmąjį .nl domeno vardą, ir, kaip jau spėjate: cwi.nl, savo paties darbdaviui. Šis vardas egzistuoja iki šiol. Beje, SIDN whois duomenyse nurodyta balandžio 30 diena, Karalienės diena. Taip yra todėl, kad 2012 metais SIDN perėjo prie pasaulinio laiko UTC, dėl ko visos senos registracijos datos pasislinko viena diena atgal. Beertema tvirtina, kad tai buvo gegužės 1 diena, ir jis pats ten buvo.

Antrasis .nl vardas buvo hse.nl, priklausantis Eindhoveno aukštajai mokyklai, užregistruotas 1986 m. gegužės 17 d. Pirmieji dešimt vardų visi priklausė universitetams, aukštosioms mokykloms ir mokslinių tyrimų institutams. Pirmoji didelė įmonė buvo Philips, su philips.nl, užregistruotu 1986 m. rugsėjo 24 d. Tai įvyko ne be kliūčių: vardo Philips pretendavo keli žmonės, ir Beertema vienas pats turėjo nuspręsti, kas jį gaus. Nuo 1986 iki 1991 metų iš viso buvo užregistruota mažiau nei šimtas .nl domeno vardų.

Kaip vykdavo registracija? Prašymas ateidavo el. paštu, Beertema jį perskaitydavo ir ranka įrašydavo vardą į tekstinį failą savo kompiuteryje. Pats jis su ironija tai vadino „pažangiausia technologija“ (cutting-edge technology). Dešimt metų jis tai darė vienas pats, iš viso užregistravęs apie dešimt tūkstančių domeno vardų. Jis taip pat sukūrė „padaryk pats“ rinkinį, kurio pagalba kolegos kitose Europos šalyse galėjo sukurti savo šalies plėtinius. Per kelerius metus savo plėtinį turėjo beveik visa Europa. 1988 m. lapkričio 17 d. 14:28 val. jis taip pat prijungė Nyderlandus prie NSFNET, dabartinio interneto pirmtako, kaip vieną iš pirmųjų dviejų šalių. Neatsitiktinai jis vadinamas .nl krikštatėviu (Godfather of .nl). Jis iki šiol prižiūri svetainę godfatherof.nl.

1996 metais Beertemai vienam tai jau iš tiesų tapo per daug (jo paties žodžiais, „šiek tiek išsprūdo iš rankų“). Todėl 1996 m. sausio 31 d. CWI, SURFnet ir NLnet įkūrė SIDN, Stichting Internet Domeinregistratie Nederland fondą, kuris nuo tada tvarko visas .nl registracijas. Nuo 1996 m. balandžio 1 d. .nl domeno vardas pirmą kartą ėmė kainuoti pinigus. O tik nuo 2003 metų .nl domeno vardą galėjo registruoti ir privatūs asmenys, iki tol reikėjo būti įregistruotam Nyderlandų prekybos rūmuose (KvK).

1991 metai: žiniatinklis išgarsina domeno vardą

Iki dešimtojo dešimtmečio pradžios domeno vardai buvo skirti tik tyrėjams ir sistemų administratoriams. Tai pasikeitė, kai Timas Bernersas-Lee CERN sukūrė World Wide Web ir 1991 metais jį paskelbė viešai. Staiga kiekvienas turėjo priežastį įsiminti adresą, ir domeno vardas tapo prekės ženklu. 1995 metais JAV vyriausybė nusprendė, kad registracija nebebus nemokama: Network Solutions galėjo imti 100 dolerių už dvejus metus. 1998 metais buvo įkurta ICANN, kuri turėjo administruoti visą sistemą, o 2000 metais Verisign nupirko įmonę Network Solutions už 21 milijardą dolerių. Tą pačią įmonę, kuri 1995 metais pakeitė savininką vos už 4,7 milijono dolerių.

Ir Nyderlanduose viskas vyko sparčiai. Milijoninis .nl domeno vardas buvo užregistruotas 2003 m. gruodžio 19 d. (verzeker-online-zelf.nl), antras milijonas sukako 2006 m. rugpjūčio 10 d. (shop4business.nl), penktas milijonas 2012 metais, o šeštas milijonas 2020 m. birželio 18 d. (deyogiclub.nl). Dabar yra daugiau nei šeši milijonai .nl domeno vardų, dėl ko .nl yra ketvirtas pagal dydį šalies plėtinys pasaulyje. Iš visų Nyderlandų svetainių apie septyniasdešimt procentų naudoja .nl vardą. Brangiausias .nl domeno vardas istorijoje buvo vakantie.nl, 2007 metais parduotas už 2,5 milijono eurų.

Domeno vardas kaip aukso kasykla

Kur vardų trūksta, ten vyksta prekyba. Brangiausias domeno vardas, kurio kaina žinoma, yra ai.com: 2025 metais parduotas už 70 milijonų dolerių. Anksčiau pirmoje vietoje buvo voice.com, 2019 metais nupirktas už 30 milijonų dolerių. Kiti dideli sandoriai: 360.com (17 milijonų, 2015 m.), chat.com (15,5 milijono, 2023 m.), sex.com (13 milijonų, 2010 m.) ir hotels.com (11 milijonų, dar 2001 metais). Palyginimui: naujas .nl domeno vardas WebOké kainuoja vos kelis eurus per metus. Reikia tik būti greitesniam už kitus.

Nauji plėtiniai: nuo .info iki .amsterdam

Penkiolika metų viskas apsiribojo pirminiais plėtiniais ir šalių kodais. 2000 metų lapkritį ICANN pasirinko pirmuosius naujus plėtinius: .info, .biz, .name, .pro, .aero, .coop ir .museum. 2004 metais atsirado dar .mobi, .travel, .jobs ir .cat (skirtas Katalonijai, ne katėms). 2010 m. gegužės 5 d. pradėjo veikti pirmieji plėtiniai kitu raštu, arabų kalba Egiptui, Saudo Arabijai ir Jungtiniams Arabų Emyratams, o po savaitės atsirado rusiškas .рф.

Didelis lūžis įvyko 2012 metais, kai ICANN atvėrė sistemą visiems, turintiems gerą planą ir tvirtą piniginę. Buvo gauta 1930 paraiškų. Pirmieji nauji plėtiniai buvo pasirašyti 2013 metų liepą, o 2014 metų vasarį pradėjo veikti .guru, pirmasis naujokas lotynišku raštu. Prisijungė ir Nyderlandai: .frl, skirtas Fryzijai, egzistuoja nuo 2014 m. rugpjūčio 22 d., o .amsterdam nuo 2014 m. lapkričio 20 d. Šiuo metu yra daugiau nei 1200 bendrųjų plėtinių, nuo .app iki .zuerich.

Internetas skaičiais

2026 metų viduryje pasaulyje pirmą kartą buvo užskaityta daugiau nei 400 milijonų domeno vardų: tiksliau, 401,6 milijono. Iš jų 166,6 milijono yra .com, o 148,6 milijono šalių plėtiniai. Didžiausias šalies plėtinys yra .de, turintis daugiau nei 17 milijonų vardų; .nl su daugiau nei šešiais milijonais užima ketvirtą vietą. Neblogai, atsižvelgiant į tai, kad viskas prasidėjo nuo alaus bokalo padėkliuko.

O kaip weboke.nl?

Žinoma, mes tai patikrinome. Weboke.nl buvo užregistruotas 2005 m. balandžio 22 d. Tai lygiai trys dienos prieš devynioliktąjį .nl gimtadienį ir šešios dienos prieš atsirandant .eu plėtiniui: šis plėtinys buvo sukurtas tik 2005 m. balandžio 28 d. Taigi weboke.nl yra senesnis už Europos plėtinį, senesnis už Twitter ir senesnis už iPhone. Mūsų registracijos metu buvo apie pusantro milijono .nl domeno vardų; antrasis milijonas turėjo atsirasti tik po metų su trupučiu. Šalia cwi.nl mes esame tik jaunikliai, tačiau domeno vardų metais skaičiuojant, jau esame garbingo dvidešimtmečio amžiaus.

Istorija trumpai

• 1974 m.: viename tekstiniame faile HOSTS.TXT yra visi ARPANET kompiuterių vardai.
• 1983 m. lapkritis: Paulas Mockapetrisas aprašo domenų vardų sistemą.
• 1985 m. sausio 1 d.: pradeda veikti .com, .net, .org, .edu, .gov, .mil ir .arpa.
• 1985 m. vasario 15 d.: .us popieriuje tampa pirmuoju šalies plėtiniu.
• 1985 m. kovo 15 d.: symbolics.com, pats pirmasis domeno vardas.
• 1986 m. balandžio 25 d.: Nyderlandai gauna .nl, pirmąjį veikiantį šalies plėtinį už JAV ribų.
• 1986 m. gegužės 1 d.: cwi.nl, pirmasis .nl domeno vardas.
• 1991 m.: World Wide Web domeno vardus padaro įdomius visiems.
• 1995 m.: registracija pirmą kartą ima kainuoti, 100 dolerių už dvejus metus.
• 1996 m. sausio 31 d.: SIDN perima .nl iš Pieto Beertemos.
• 1998 m.: įkuriama ICANN.
• 2003 m. gruodžio 19 d.: milijoninis .nl domeno vardas.
• 2005 m. balandžio 22 d.: weboke.nl.
• 2005 m. balandžio 28 d.: .eu.
• 2010 m. gegužės 5 d.: pirmieji plėtiniai ne lotynišku raštu.
• 2014 m.: šimtai naujų plėtinių, tarp jų .frl ir .amsterdam.
• 2026 m.: daugiau nei 400 milijonų domeno vardų visame pasaulyje, .nl švenčia 40-metį.

Visi šalių plėtiniai su jų gimimo datomis

Žemiau pateikti visi 248 šiuo metu egzistuojantys šalių plėtiniai, surikiuoti nuo seniausio iki naujausio, kartu su data, kada IANA (organizacija, administruojanti interneto šaknį) sukūrė tą plėtinį. Tai yra momentas, nuo kurio pagal tą plėtinį pirmą kartą buvo galima registruoti domeno vardus; pirmasis tikras vardas dažniausiai atsirasdavo per kelias dienas ar mėnesius. Jei ieškote konkrečios šalies, pasinaudokite naršyklės paieškos funkcija (Ctrl+F arba Cmd+F).

Šaltiniai

• SIDN: 40 metų .nl domenui ir SIDN svarbiausi įvykiai
• NOS: Keturiasdešimtasis .nl gimtadienis
• IANA Root Zone Database (visų plėtinių sukūrimo datos, peržiūrėta 2026 m. spalio mėn.)
• Wikipedia: seniausi domeno vardai, Domain Name System ir .nl
• Verisign Domain Name Industry Brief, 2026 m. antras ketvirtis