Kas yra „greylisting“?
Pagal Vikipediją, laisvąją enciklopediją
Greylisting (pilkasis sąrašas) yra būdas kovoti su nepageidaujamu el. paštu (šlamštu) pašto serverio lygiu.
Patikimas pašto serveris
Patikimu pašto serveriu, dar vadinamu MTA (Mail Transfer Agent), laikomas serveris, kuris nenaudojamas šlamštui siųsti. Pavyzdys būtų interneto paslaugų teikėjo pašto serveris (interneto paslaugų teikėjų pavyzdžiai: Chello, XS4All, Planet, Ziggo).
Nepatikimas pašto serveris
Nepatikimu pašto serveriu laikomas serveris, kuris siunčia didelius kiekius nepageidaujamų laiškų (šlamšto) daugybei naudotojų.
Kaip tai veikia
Kai kuriuose serveriuose naudojame „greylisting“. Ši funkcija gali būti įjungta ypač tada, kai serveriui tenka didelė šlamšto apkrova. Didelis privalumas tas, kad serverio apkrova iš karto gerokai sumažėja. Mūsų sistemoje „greylisting“ įrašas galioja 36 dienas, todėl vėlavimas neturėtų pasitaikyti per dažnai.
Kaip tai veikia
„Greylisting“ veikia taip: gaunantis pašto serveris siunčiančiam pašto serveriui grąžina atmetimo pranešimą (dažniausiai kodas 451). „Patikimas“ siunčiantis pašto serveris laišką laikinai išsaugo ir bando išsiųsti vėliau dar kartą. Gaunantis pašto serveris tai įsimena pagal įvairius kriterijus. Pavyzdžiui, jis gali įsiminti IP adreso ir siuntėjo derinį. Tas derinys tada įtraukiamas į baltąjį sąrašą.
Kai patikimas siunčiantis pašto serveris, pavyzdžiui, po 10 minučių (tai galima nustatyti) bando dar kartą, gaunantis pašto serveris patikrina IP adresą bei siuntėją ir pagal nustatytą laiką laišką priima arba vėl atmeta. Dažniausiai IP adresas ir domenas išsaugomi vietinėje duomenų bazėje. Kito siuntimo metu tikrinama vietinė duomenų bazė, ar tai patikimas derinys. Jei taip, laiškas priimamas iš karto.
Idėja ta, kad patikimas pašto serveris tvarko eilę (queue) ir po kelių minučių bando dar kartą. „Nepatikimas“ pašto serveris (šlamšto serveris) to sau leisti negali, nes kitaip prisipildytų jo paties eilės. Dėl to galėtų prisipildyti duomenų laikmenos, o tai sukeltų kitų problemų.
Privalumai
Kadangi nedaug šlamšto serverių geba dirbti su šia technologija, gaunantis serveris priima mažai nepageidaujamų laiškų.
Kadangi atmetimas 451 pranešimu atliekamas pašto serverio lygiu, laiškas dar nepasiekia šlamšto filtrų. Šlamšto filtrai, tokie kaip Spamassassin, žinomi kaip programos, kurioms reikia daug serverio procesoriaus pajėgumų.
Trūkumai
Didelis „greylisting“ trūkumas tas, kad galutinis naudotojas priklauso nuo pašto serverio. Galutinis naudotojas negali nuspręsti, kaip greitai siuntėjas bus įleistas. Be to, galutinis naudotojas negali nuspręsti, kada siunčiantis pašto serveris vėl pateiks tą laišką. Konkretus pavyzdys: interneto paslaugų teikėjo @home vadinamasis „requeue“ laikas (laikas, po kurio siunčiantis pašto serveris vėl bando pristatyti laišką) yra 1 valanda. Taigi pirmą kartą praeis valanda, kol bus priimtas laiškas iš @home adreso. Tai labai nepatogu, jei gavėjas kaip tik laukia to laiško.
Kitas „greylisting“ trūkumas tas, kad eilės neturi ne tik šlamšto serveriai. Programuotojai ne visada naudoja vietinę pašto funkciją ir patys bando jungtis prie gaunančio pašto serverio be siunčiančio pašto serverio tarpininkavimo. Toks laiškas pirmą kartą bus atmestas, o šį veiksmą atlikęs naudotojas greičiausiai gaus klaidos pranešimą.
Be to, daugelis didelių interneto paslaugų teikėjų naudoja kelių pašto serverių derinį. Laiškas vėliau pateikiamas ne iš to paties, o iš kito IP adreso. Tai reiškia, kad daug žinomų domenų reikia iš anksto įtraukti į baltąjį sąrašą. O kaip tik jie dažnai ir yra žinomi šlamšto šaltiniai.